10 požymių, kad jūsų pirties ventiliacija įrengta neteisingai

Geras pirties mikroklimatas priklauso ne tik nuo krosnelės galios ar pasiektos temperatūros. Ne mažiau svarbu, kaip į patalpą patenka šviežias oras, kaip jis juda tarp krosnelės ir gultų bei kur pašalinamas drėgnas ir panaudotas oras.

Netinkamai įrengta arba nesubalansuota pirties ventiliacija gali pasireikšti labai skirtingai: vieniems šąla pėdos, nors galvos lygyje per karšta, kitiems sunku kvėpuoti, o po naudojimo pirtis ilgai neišdžiūsta. Kai kurios problemos išryškėja tik naudojantis pirtimi, todėl jas lengva klaidingai priskirti per silpnai krosnelei ar nepakankamai izoliacijai.

Toliau aptariame dešimt dažniausiai pastebimų požymių, galimas jų priežastis ir sprendimo būdus.

1. Galvos lygyje per karšta, o pėdoms šalta

Karštas oras natūraliai kyla į viršų, o vėsesnis leidžiasi žemyn. Kai pirties patalpoje nėra pakankamos oro cirkuliacijos, susiformuoja ryškūs temperatūros sluoksniai: prie lubų kaupiasi labai karštas oras ir garas, o ties grindimis išlieka gerokai vėsiau.

Dėl to ant viršutinio gulto sėdinčio žmogaus galva ir pečiai gali kaisti per stipriai, tačiau pėdoms vis tiek būna vėsu. Vien tik aukštesnė krosnelės temperatūra šios problemos neišsprendžia – dažnai ji tik dar labiau padidina skirtumą tarp viršutinės ir apatinės pirties dalies.

Galimos priežastys

• oras pirtyje juda per silpnai;
• netinkamai išdėstytos oro padavimo ir ištraukimo angos;
• ištraukimo anga neįtraukia oro iš apatinės gultų zonos;
• per žemai įrengti gultai;
• didelis patalpos aukštis;
• karštas oras ir garas kaupiasi prie lubų.

Kaip spręsti?

Pirmiausia reikia įvertinti visą ventiliacijos schemą: iš kur patenka šviežias oras, kaip jis juda pro krosnelę ir gultus bei kur pašalinamas.

Jeigu ventiliacijos angos įrengtos tinkamai, tačiau temperatūra vis tiek stipriai sluoksniuojasi, galima naudoti papildomą oro maišymo sprendimą. „Saunum Base“ klimato kontrolės įrenginys surenka viršutinėje pirties dalyje susikaupusį karštą orą ir garą, sumaišo jį su vėsesniu oru iš apatinės zonos ir paskirsto atgal į patalpą. Taip mažinamas temperatūrų skirtumas tarp galvos ir pėdų lygio.

„Saunum Base“ gali būti naudojamas kartu su jau turima elektrine arba malkine pirties krosnele, todėl norint pagerinti šilumos paskirstymą nebūtinai reikia keisti pačią krosnelę.

2. Pirtyje greitai tampa tvanku arba sunku kvėpuoti

Pirtyje esanti aukšta temperatūra savaime neturėtų reikšti, kad joje sunku išbūti. Jeigu netrukus po įėjimo atsiranda tvankumo pojūtis ir norisi atidaryti duris, gali būti, kad į patalpą nepatenka pakankamai šviežio oro arba panaudotas oras nėra tinkamai pašalinamas.

Tvankumas ypač greitai pajuntamas, kai pirtimi vienu metu naudojasi keli žmonės.

Galimos priežastys

• per maža arba uždaryta oro padavimo anga;
• šviežias oras tiekiamas netinkamoje vietoje;
• nėra veikiančios oro ištraukimo angos;
• padavimo ir ištraukimo angos įrengtos per arti viena kitos;
• ventiliacijos kanalai uždengti arba užsikimšę;
• mechaninis ventiliatorius neveikia arba jo našumas nepakankamas.

Kaip spręsti?

Patikrinkite, ar oro padavimo ir ištraukimo angos atidarytos ir neuždengtos apdailos elementais, daiktais ar dulkėmis. Oras turėtų judėti per visą naudojamą pirties zoną, o ne patekti į patalpą ir iš karto būti pašalintas artimiausia anga.

Elektrinės krosnelės pirtyje oro padavimo vieta turi būti parenkama pagal konkretaus krosnelės gamintojo nurodymus ir pasirinktą ventiliacijos būdą. Malkinės krosnelės atveju taip pat būtina įvertinti degimui reikalingo oro poreikį ir tai, ar pakura yra pirties viduje, ar kitoje patalpoje.

Jeigu tvankumas neišnyksta, ventiliacijos sistemą turėtų įvertinti pirties įrengimo specialistas. Vien didesnės angos išpjovimas ne visuomet padeda – pakeitus vieną sistemos dalį galima išbalansuoti visą oro judėjimą.

3. Užpylus vandens garas smogia į veidą ir greitai išnyksta

Gerai veikiančioje pirtyje ant akmenų užpiltas vanduo turėtų sukurti maloniai pasklindantį garą. Jeigu juntamas tik trumpas ir labai karštas garo pliūpsnis galvos lygyje, o po kelių sekundžių jo beveik nebelieka, garas gali kauptis prie lubų ir nepasiekti žemesnės gultų zonos.

Galimos priežastys

• ryškus temperatūros sluoksniavimasis;
• nepakankamas oro judėjimas pirties viduje;
• labai aukštos lubos;
• netinkama gultų padėtis;
• per stiprus oro šalinimas iš viršutinės patalpos dalies;
• netinkamai parinkta krosnelė arba per mažas akmenų kiekis.

Kaip spręsti?

Patikrinkite, ar garas nėra iš karto pašalinamas per plačiai atidarytą angą prie lubų. Pirtinimosi metu oras turi būti traukiamas iš po gultų – priešingoje pusėje nuo krosnelės ir durų. Kaitinantis pagrindinė ištraukimo anga dažniausiai turėtų veikti taip, kad oras būtų pašalinamas iš žemesnės zonos, tačiau konkretus sprendimas priklauso nuo pasirinktos sistemos, patalpos išdėstymo, įrangos ir pan.

Jeigu pagrindinė problema yra prie lubų susikaupiantis trumpas ir aštrus garas, „Saunum Base“ gali padėti jį sumaišyti su vėsesniu apatinės zonos oru ir grąžinti į patalpą tolygiau. Dėl aktyvaus oro maišymo garas neapsiriboja vien viršutine pirties dalimi ir geriau pasiekia žmones skirtinguose gultų lygiuose.

4. Pirtis ilgai šyla, nors krosnelės galia pakankama

Lėtą pirties įšilimą dažniausiai lemia ne viena priežastis. Reikia įvertinti izoliaciją, stiklo ir kitų neizoliuotų paviršių plotą, krosnelės galią, akmenų kiekį ir ventiliacijos veikimą.

Jeigu šiltas oras kaitinimo metu per intensyviai šalinamas į lauką, krosnelei tenka nuolat kompensuoti šilumos nuostolius.

Jei per silpna oro kaita, šiluma laikosi aplink krosnelę ir neįkaitina visos patalpos. Oras turi tinkamai cirkuliuoti per tinkamą kiekį akmenų.

Galimos priežastys

• visiškai atidaryta džiovinimo anga prie lubų;
• per stipriai veikianti mechaninė ištrauka;
• nesureguliuotos ventiliacijos sklendės;
• per didelis nesandarus tarpas po durimis;
• netinkamai parinkta krosnelės galia;
• prasta patalpos izoliacija;
• didelis stiklo, akmens ar kitų neizoliuotų paviršių plotas.

Kaip spręsti?

Atskirkite ventiliaciją, naudojamą pirtinimosi metu, nuo intensyvaus pirties džiovinimo po naudojimo. Džiovinimo anga prie lubų neturėtų be reikalo šalinti didelio kiekio karšto oro tuo metu, kai patalpa dar tik šildoma.

Mechaninės ištraukos greitis turi būti sureguliuotas, o ne visada paliktas didžiausias. Taip pat patikrinkite, ar krosnelė parinkta pagal apskaičiuotą, o ne vien faktinį pirties tūrį – stiklinės durys ir neizoliuoti paviršiai didina reikalingą galią.

5. Pirtyje jaučiamas skersvėjis

Šviežio oro padavimas yra būtinas, tačiau stipri šalto oro srovė, nukreipta tiesiai į gultus, nėra tinkamai veikiančios ventiliacijos požymis.

Skersvėjis dažnai jaučiamas ties kojomis, nugara arba viename konkrečiame gulto gale.

Galimos priežastys

• padavimo anga nukreipta tiesiai į žmones;
• per didelė oro padavimo anga;
• per stipri mechaninė ištrauka sukuria didelę trauką;
• šaltas oras nespėja susimaišyti su įkaitusiu oru;
• nesandarios durys ar netinkamai įrengti kanalai.

Kaip spręsti?

Oro srautas turi būti nukreiptas taip, kad šviežias oras įsitrauktų į bendrą cirkuliaciją, o ne pūstų tiesiai į sėdinčius žmones. Kai kuriais atvejais padeda reguliuojamos ventiliacijos grotelės arba sklendė, leidžianti pakeisti srauto kryptį ir intensyvumą.

Svarbu nemažinti angos aklai. Per smarkiai apribojus oro padavimą galima sumažinti oro apykaitą ir sukelti tvankumą, deguonies trūkumą pirtyje.

6. Po naudojimo pirtis ilgai neišdžiūsta

Pirties ventiliacija atlieka dvi skirtingas funkcijas. Naudojimosi metu ji turi užtikrinti oro apykaitą ir komfortišką mikroklimatą, o po naudojimo – pašalinti drėgmę ir padėti išdžiovinti medinius paviršius.

Jeigu kitą dieną gultai, sienų apačia ar grindys vis dar drėgni, džiovinimo režimas nėra pakankamai efektyvus.

Galimos priežastys

• po naudojimo neatidaroma džiovinimo sklendė;
• neveikia ištraukiamasis ventiliatorius;
• uždaromos pirties durys ir sustabdomas oro judėjimas;
• vanduo kaupiasi ant grindų;
• oras nejuda po gultais;
• po naudojimo krosnelė išjungiama dar nespėjus pradėti džiūti paviršiams.

Kaip spręsti?

Baigus naudotis pirtimi:

1. pašalinkite nuo gultų ir grindų likusį vandenį;
2. visiškai atidarykite džiovinimui numatytas sklendes;
3. įjunkite mechaninę ištrauką, jeigu ji įrengta;
4. laikykitės pasirinktos ventiliacijos sistemos naudojimo instrukcijų;
5. leiskite likusiai krosnelės šilumai padėti išgarinti drėgmę;
6. pasirūpinkite oro judėjimu po gultais ir jų konstrukcijose.

Durų pravėrimas gali padėti, tačiau jis neturėtų būti vienintelis pirties džiovinimo būdas. Labai padeda pirtyje įrengtas grindinis šildymas.

7. Atsirado priplėkęs kvapas, tamsios dėmės ar pelėsio požymiai

Nemalonus kvapas dažnai rodo, kad drėgmė užsilaiko medienoje, po gultais arba kitose silpnai vėdinamose vietose. Ilgainiui gali atsirasti patamsėjimų ar pelėsio požymių.

Tokios problemos negalima spręsti vien kvapikliais ar paviršiaus nuvalymu – pirmiausia reikia pašalinti drėgmės kaupimosi priežastį.

Galimos priežastys

• nepakankamas pirties džiovinimas;
• nėra oro judėjimo po gultais;
• drėgmė patenka į konstrukcijas;
• užsikimšę ventiliacijos kanalai;
• netinkamai įrengta hidroizoliacija arba garo izoliacija;
• vanduo užsilaiko ant grindų;
• drėgna pirtis ilgam paliekama visiškai uždaryta.

Kaip spręsti?

Patikrinkite ne tik matomas sienas, bet ir gultų apačią, kampus, grindų ir sienų sandūras bei vietas aplink ventiliacijos angas. Jei matomos dėmės kartojasi po valymo, reikalinga gilesnė konstrukcijų ir ventiliacijos patikra.

Pažeistas vietas reikia valyti tik pirtims tinkamomis priemonėmis ir laikantis jų naudojimo instrukcijų. Jeigu pažeidimas išplitęs arba drėgmė patenka į konstrukciją, verta kreiptis į specialistus.

8. Termometras rodo aukštą temperatūrą, tačiau pirtyje vis tiek nejauku

Vienas termometras parodo temperatūrą tik konkrečioje vietoje. Jis neatskleidžia, kokia temperatūra yra ties grindimis, prie durų, skirtinguose gultų lygiuose ar priešingame patalpos kampe.

Todėl termometras gali rodyti 80 °C, nors ties pėdomis temperatūra yra gerokai žemesnė, o prie lubų – pernelyg aukšta.

Galimos priežastys

• ryškus temperatūros sluoksniavimasis;
• netinkama termometro vieta;
• oras nejuda tarp skirtingų patalpos zonų;
• krosnelė sušildo tik artimiausią zoną;
• netinkamas gultų aukštis;
• labai aukštos lubos.

Kaip spręsti?

Palyginkite temperatūrą keliuose aukščiuose. Matavimus galima atlikti galvos, gulto ir pėdų lygyje, tačiau matavimo priemonės turi būti tinkamos naudoti pirties sąlygomis.

Jei nustatomas didelis skirtumas, pirmiausia tikrinama ventiliacija ir gultų geometrija. Kai jų paprastai pakeisti nebegalima, „Saunum Base“ gali būti papildomas sprendimas jau įrengtoje pirtyje. Įrenginys aktyviai maišo karštą viršutinės zonos orą su vėsesniu apatiniu oru, todėl mikroklimatas tampa tolygesnis visame gultų aukštyje.

9. Prie durų ar ventiliacijos angų kaupiasi kondensatas

Kondensatas susidaro, kai šiltas ir drėgnas oras susiduria su šaltesniu paviršiumi. Nedidelis trumpalaikis rasojimas gali būti įprastas, tačiau nuolat besikaupiantys vandens lašai, šlapios sienų zonos ar varvantis vanduo rodo, kad reikia įvertinti drėgmės šalinimą ir konstrukcijų temperatūrą.

Galimos priežastys

• nepakankama oro apykaita;
• šaltas arba neizoliuotas ventiliacijos kanalas;
• netinkamai izoliuotos sienos ar lubos;
• drėgnas oras išvedamas į šaltą konstrukcijos ertmę;
• ventiliacijos kanale susidaręs kondensatas grįžta į pirtį;
• nepakankamas kanalo nuolydis arba kondensato pašalinimas.

Kaip spręsti?

Ventiliacijos kanalai, einantys per nešildomas patalpas, turi būti tinkamai izoliuoti. Drėgnas pirties oras negali būti išleidžiamas tiesiai į palėpę ar uždarą sienos ertmę – jis turi būti saugiai pašalinamas į tam skirtą ventiliacijos sistemą arba lauką pagal pastato projektą.

Jeigu vanduo teka iš ventiliacijos angos, būtina patikrinti kanalo izoliaciją, nuolydį ir kondensato valdymą.

10. Atidarius duris mikroklimatas trumpam pagerėja, bet problema greitai grįžta

Jeigu atidarius duris iš karto tampa lengviau kvėpuoti arba sumažėja karščio pojūtis, tai gali rodyti nepakankamą oro apykaitą ir deguonies trūkumą. Tačiau durų laikymas pravirų pirtinimosi metu nėra tinkamas nuolatinis sprendimas.

Atviros durys sukuria nekontroliuojamą oro srautą, išleidžia dalį šilumos ir gali išbalansuoti numatytą ventiliacijos veikimą.

Galimos priežastys

• per mažas šviežio oro padavimas;
• nepakankama arba neveikianti ištrauka;
• neteisingai reguliuojamos sklendės;
• ventiliacijos sistema nepritaikyta žmonių skaičiui;
• vienu metu pasireiškia nepakankama oro apykaita ir temperatūros sluoksniavimasis.

Kaip spręsti?

Jeigu atidarius duris pirmiausia sumažėja tvankumas, reikia tikrinti šviežio oro padavimą ir panaudoto oro ištraukimą.

Jeigu oras nėra tvankus, tačiau durų atidarymas sumažina per didelį karštį galvos lygyje, problema gali būti susijusi su temperatūros sluoksniavimusi. Tokiu atveju vertinama ne tik ventiliacija, bet ir oro judėjimas patalpos viduje.

Kai šviežio oro ventiliacija veikia tinkamai, o diskomfortą sukelia netolygiai pasiskirstanti šiluma ir garas, galima apsvarstyti „Saunum Base“ klimato kontrolės įrenginį. Jis skirtas ne lauko orui tiekti, bet pirties viduje esantiems oro sluoksniams maišyti.

Kada padeda ventiliacijos korekcija, o kada – „Saunum Base“?

Ventiliacija ir oro maišymas pirties viduje atlieka skirtingas funkcijas, todėl jų nereikėtų painioti.

Ventiliacijos korekcija reikalinga, kai:

• trūksta šviežio oro;
• pirtyje greitai tampa tvanku;
• neveikia panaudoto oro ištraukimas;
• po naudojimo patalpa ilgai neišdžiūsta;
• kaupiasi kondensatas;
• jaučiamas priplėkęs kvapas;
• oro srautas pučia tiesiai į žmones;
• ventiliacijos angos įrengtos netinkamose vietose.

„Saunum Base“ gali būti naudingas, kai:

• galvos lygyje per karšta, o pėdoms šalta;
• karštas oras kaupiasi prie lubų;
• garas juntamas kaip trumpas ir aštrus pliūpsnis;
• garas nepasiekia žemesnių gultų;
• skirtinguose aukščiuose susidaro dideli temperatūros skirtumai;
• norima pagerinti mikroklimatą nekeičiant jau sumontuotos elektrinės ar malkinės krosnelės.

Svarbu: „Saunum Base“ nepakeičia šviežio oro padavimo ir panaudoto oro ištraukimo. Geriausias rezultatas pasiekiamas tuomet, kai pirtyje tinkamai veikia ir ventiliacija, ir vidinė oro cirkuliacija.

Ventiliacija atnaujina orą. Klimato kontrolės įrenginys padeda tolygiau paskirstyti pirtyje jau esantį orą ir garą.

 

Kaip patikrinti pirties ventiliaciją?

Jeigu pastebite vieną ar kelis išvardytus požymius, pradėkite nuo paprastos patikros:

1. Patikrinkite, ar visos oro padavimo ir ištraukimo angos yra atviros ir neužsikimšusios.
2. Nustatykite, kur tiksliai patenka šviežias oras.
3. Įvertinkite, ar oro srautas pasiekia gultų zoną.
4. Patikrinkite, kur pašalinamas panaudotas oras.
5. Palyginkite temperatūrą galvos, gulto ir pėdų lygyje.
6. Patikrinkite kaip sudėti pirties akmenys.
7. Stebėkite, per kiek laiko po naudojimo išdžiūsta gultai ir grindys.
8. Patikrinkite, ar drėgmė nesikaupia po gultais, kampuose ir ventiliacijos kanaluose.
9. Peržiūrėkite krosnelės gamintojo pateiktą ventiliacijos schemą.

Dūmų, liepsnos ar kitų nesaugių priemonių oro judėjimui tikrinti pirtyje naudoti nereikėtų.

Apibendrinimas

Tinkamai veikianti pirties ventiliacija turi užtikrinti ne tik šviežio oro patekimą, bet ir nuoseklų jo judėjimą per visą naudojamą patalpos zoną. Oras neturėtų iš karto pasišalinti trumpiausiu keliu, pūsti tiesiai į žmones ar palikti gultų zoną be oro apykaitos.

Jeigu pirtyje sunku kvėpuoti, kaupiasi drėgmė ar patalpa neišdžiūsta, pirmiausia reikia tikrinti oro padavimą ir ištraukimą. Jeigu ventiliacija veikia, tačiau galvos lygyje vis tiek per karšta, pėdoms šalta, o garas kaupiasi prie lubų, problema gali būti susijusi su temperatūros sluoksniavimusi. Tokiu atveju papildomas oro maišymo sprendimas, pavyzdžiui, „Saunum Base“, gali padėti tolygiau paskirstyti šilumą ir garą.

Ventiliacijos sprendimai turėtų būti parenkami pagal pirties dydį, krosnelės tipą, pakuros vietą, gultų išdėstymą ir pastato ventiliacijos sistemą. Todėl projektuojant naują pirtį arba sprendžiant nuolat pasikartojančias problemas verta konsultuotis su pirčių įrengimo specialistais.