Turkiškos pirties išskirtinumas
Tikra turkiška pirtis skiriasi nuo rusiškos ir suomiškos pirties. Pirmiausia tuo, kad patalpa yra apvali, o gultai marmuriniai. Be to, turkiškoje pirtyje apdailai naudojamos plytelės, o, pavyzdžiui, saunai – mediena. Turkiškoje pirtyje yra 100 proc. drėgmės, o patalpos temperatūra vos 40-50 C temperatūros, kai tuo tarpu kitose pirtelėse gerokai daugiau. Tokioje patalpoje yra lengviausia išgauti lengvą garą. Viešųjų turkiškų pirčių interjeras išdailintas spalvota mozaika iš stiklo, kuri blizga visomis vaivorykštės spalvomis ir pritraukia lankytojų akis. Tikroji turkiška pirtis sudaryta iš trijų patalpų: poilsio kambarys, persirengimo patalpa ir garinė pirtis. Jas visas būtina pereiti, o visas šis procesas turi tam tikrą ritualą:
• Pimoji patalpa. Norėdami apsilankyti pirtyje pirmiausia būsite nukreipti į pirmąjį kambarį (turkiškai „soğukluk“). Šioje patalpoje kūnas pratinsis prie šilumos. Čia svečiai atsipalaiduoja po vonios, geria arbatą, bendrauja. Tai erdvus kambarys, kurio temperatūra apie 20 laipsnių. Prie įėjimo darbuotojas duoda rankšluostį, maudymosi kostiumėlį, specialias šlepetes. Įdomu tai, kad turkiškose pirtyse naudojami specialūs rankšluosčiai – tai yra dideli ir ryškūs rankšluosčiai, kurie rišami ant krūtinės, uždengiantys didžiąją kūno dalį.
• Antrasis kambarys. Tai yra tarpinis kambarys. Čia yra sudėti akmeniniai gultai. Šiame kambaryje reikia labai gerai išsikaitinti ir išprakaituoti. Po šios patalpos einama į garinimosi kambarį.
• Trečiasis kambarys yra pati pirtis (turkų vadinama hamama). Šios patalpos viso interjero apdaila padaryta iš marmuro, taip pat ir visa įranga: suolai, čiaupai, gultai ir kt. Šis kamabrys yra erdvus, paprastai apvalios arba kvadrato formos. Šios patalpos krosnis, esanti apačioje, nuolat šildo marmurinį paviršių. Žmogus atėjęs į šį kambarį atpalaiduoja visą kūną ir raumenis. Akmuo suteikia malonią šilumą kūnui, šildo ir migdo, o neintensyvi šviesa ilsina akis. Po 20-40 minučių atsipalaidavimo lankytojas siunčia signalą darbuotojui apie pasirengimą imtis procedūrų: masažas putomis ir įvairūs įvyniojimai su aliejais. Tačiau masažas yra gana agresyvus, masažuotojas su stipriais pirštais išjudina kiekvieną raumenį. Taip pat naudojama natūralaus kieto pluošto pirštinė, kuri pašalina visus nešvarumus ir senas odos ląsteles.
Turkiška pirtis dar vadinama ir garine pirtimi, nes jose garai kyla per specialias angas, o patalpoje esantis marmuras įšildomas iki 40-50 C temperatūros.
.JPG)
Turkiškos pirties įrengimas
Dėl vis didėjančio populiarumo vis daugiau žmonių nori įsirengti turkišką pirtį. Tai yra išskirtinė pirtis savo dizainu ir pirtinimosi ritualu. Tokią pirtelę galima įsirengti nuosavame name arba atskirame pirties name. Turkiškos pirties įrengimo eiliškumas:
• Pirmiausia reikia pagaminti garinės patalpos sienas bei lubas, rekomenduojama iš ekstrudinio putplasčio 10 cm ir iškart sufomuoti gultus. Be to, gultai turi būti pagaminti iš drėgmei atsparios medžiagos.
• Įrengiamas garo padavimo konteineris, taip pat angos, per kurias gali įeiti ir išeiti oras. Mažai pirčiai oro ištraukimas ir padavimas nėra toks būtinas, kaip didelėms. Mažoje pirtelėje užtenka atidaryti duris ir viskas išsivėdina.
• Jeigu planuojama, kad garinės patalpos gultai bus šildomi elektra arba vandeniu, tuomet padaromi grioveliai šildomiems elementams sumontuoti.
• Tuomet daroma pradinė apdaila: išlyginamos sienos bei lubos, sumontuojamos vėdinimo, apšvietimo, garo sistemos.
• Atliekama galutinė apdaila viduje ir, jeigu norisi, išorėje. Garinės patalpos sienos išklojamos mozaika. Jeigu norima pasidaryti aukščiausios kokybės apdailą, rekomenduojama tvirtinti specialią mozaiką, tačiau ji tikrai kainuos nemažai. Bet jeigu norima tiesiog gražaus vaizdo, mažiau išlaidų ir greitesnio darbo – galima tvirtinti paprastas vonios plyteles. Tačiau jos nebus tokios efektyvios kaip specialios priemonės. Tarp patalpos sienų ir garinės reikėtų palikti 3-5 cm tarpą, o lubos turėtų būti lenktos. Tai yra būtina tam, kad susidaręs kondensatas nubėgtų per sienas ir nelašėtų ant žmonių.
• Svarbu numatyti vietą, kurioje ketinama montuoti garinės pirties įrangą. Garo generatoriui galima paskirti nedidelį kambarį arba tiesiog paslėpti spintoje. Garo generatoriaus išmatavimai priklauso nuo gamintojo. Būtina pagalvoti apie tai, kad reikia apsvarstyti, jog prie generatoriaus turės būti atvestas vanduo, elektra ir kanalizacija. Garo generatoriai yra įvairių rūšių ir modelių. Vieni iš geriausių gamintojų: Harvia, Pego, Tylo ir dar keletas kitų. Jie gamina kokybiškus garo generatorius, neretai taupančius elektros energiją bei patvarius.
Kitas, turbūt pats pigiausias ir paprasčiausias būdas įsirengti turkišką pirtelę – tiesiog įsigyti akrilinę kabiną. Jos montavimas greitas, kabina lengvai išvaloma ir prižiūrima, be to, dar ir higieniška.
Rengiant nedidelę turkišką pirtį reikia numatyti apytiksliai 6-9 kW elektros galingumą ir trifazį pajungimą prie garo generatoriaus. O jeigu planuojama įsirengti didesnę turkišką pirtį – gali prireikti ir galingesnės elektros.
Teisingas turkiškos pirtelės įrengimas nulemia garo kokybę. Todėl norint turėti ilgaamžę ir kokybišką pirtį, geriausia statybos darbus patikėti šios srities specialistams. Jie turi ilgametę patirtį, žinias, dirba greitai, profesionaliai ir kokybiškai. Todėl Jūs sutaupysite savo laiką ir netrukus jau galėsite mėgautis savo dailia pirtele.