Sauna: nauda sveikatai, rizika ir atsargumo priemonės

Sauna gali padėti žmonėms atsipalaiduoti ir gauti naudą organizmui. Prakaitavimas jau seniai naudojamas kaip terapija. Majai naudojo pirtis prieš 3000 metų, o Suomijoje sauna naudojama tūkstančius metų, teigiama, kad 1 iš 3 suomių vis dar jas naudoja.

Pagrindinės saunos teikiamos naudos yra atsipalaidavimas ir širdies bei kraujagyslių sveikata. Tačiau sauna gali naudotis ne kiekvienas.

Štai keletas svarbiausių dalykų apie saunas: 

• Sauna yra kambarys, kuriame žmonės siekia atsipalaiduoti ir išsikaitinti sausame karštyje.

• Tai gali būti naudinga širdies ir kraujagyslių sveikatai.

• Alkoholio vartojimas prieš sauną ar jos metu gali būti pavojingas.

• Kiekvienas, turintis širdies ar kraujagyslių sutrikimų, arba nėščiosios, prieš pradėdami naudotis sauna, turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Kas yra sauna?

Pirtis paprastai yra patalpa, šildoma nuo 70° iki 100° C. Tradicinė suomių sauna - sausa, kurios santykinis drėgnumas dažnai yra nuo 10 iki 20 proc. Kitose pirties rūšyse drėgmė būna didesnė. Pavyzdžiui, turkiškoje pirtyje drėgmė yra didesnė.

Saunos naudojimas gali padidinti odos temperatūrą iki maždaug 40° C. Padidėjus odos temperatūrai atsiranda ir didelis prakaitavimas. Širdies susitraukimų dažnis pakyla kai organizmas bando išlaikyti vėsą.

Yra keletas saunos tipų, atsižvelgiant į tai, kaip patalpa yra šildoma:

Mediena kaitinamos: Mediena naudojama pirtims ir saunoms. Mediena kaitinama sauna paprastai yra mažos drėgmės ir aukštos temperatūros.

Elektrinis šildymas: panašiai kaip mediena kaitinama sauna, elektra šildomos turi aukštą temperatūrą ir mažą drėgnumą. 

Infraraudonųjų spindulių sauna: infraraudonųjų spindulių sauna skiriasi nuo mediena ir elektra šildomų saunų. Specialios lempos naudoja šviesos bangas, kad šildytų žmogaus kūną, o ne visą kambarį. Temperatūra paprastai yra mažesnė nei kitose saunose, tačiau žmogus prakaituoja panašiai. Paprastai infraraudonųjų spindulių saunos karštis yra apie 60° C.

Garų pirtis: skiriasi nuo saunų. Vietoj sausos šilumos garinė pirtis apima didelę drėgmę ir drėgną šilumą.

Saunos nauda organizmui

Nepaisant to, kaip šildoma sauna, ar koks drėgmės lygis, poveikis organizmui yra panašus. Kai žmogus sėdi saunoje, padidėja širdies susitraukimų dažnis ir plečiasi kraujagyslės. Tai padidina kraujotaką, mažai ar vidutiniškai, priklausomai nuo saunos naudojimo trukmės. Būnant saunoje širdies susitraukimų dažnis gali padidėti iki 100-150 per minutę. Tai gali būti naudinga sveikatai.

Skausmo mažinimas. Padidėjusi kraujo apykaita gali padėti sumažinti raumenų skausmą, pagerinti sąnarių judėjimą ir palengvinti artrito skausmą.

Sumažina streso lygį. Kadangi pirtyje esanti šiluma pagerina apykaitą, ji taip pat gali skatinti atsipalaidavimą. Tai gali sumažinti stresą. 

Širdies ir kraujagyslių sveikatos gerinimas. Sumažintas streso lygis naudojant sauną gali būti susijęs su mažesne rizika širdies ir kraujagyslių problemoms. Vieno tyrimo metu, atlikto Suomijoje, nustatyta, kad žmonės, besinaudojantys sauna, gali turėti mažesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Odos problemos. Sausa pirtis džiovina odą pirties naudojimosi metu. Kai kurioms odos ligoms tai gali būti į naudą.

Astma. Žmonėms, sergantiems astma, sauna gali padėti atidaryti kvėpavimo takus, atlaisvinti gleives ir sumažinti stresą.

Mažesnė Alzheimerio ligos rizika? 2016 m, mokslininkai iš Suomijos po 20 metų tyrimo paskelbė išvadas, susijusias su sauna ir Alzheimerio liga. 2–3 kartus per savaitę sauna naudojęsi asmenys 22 proc. mažiau linkę susirgti demencija ir 20 proc. mažiau tikėtina, kad susirgs Alzheimerio liga. 4–7 kartus per savaitę pirtį naudoję asmenys 66 proc. mažiau galėjo susirgti demencija. Tačiau rezultatai neįrodo, kad pirtis sukelia rizikos sumažėjimą. Gali būti, kad žmonės su demencija nesinaudoja sauna. Norint patvirtinti šias išvadas, reikia daugiau tyrimų.

Pavojai sveikatai ir atsargumo priemonės

Vidutinis saunos naudojimas daugumai žmonių yra saugus. Tačiau asmuo, turintis širdies ir kraujagyslių ligų, pirmiausia turėtų pasitarti su gydytoju.

Kraujo spaudimo rizika

Perėjimas iš saunos šilumos į šaltą vandenį baseine nerekomenduojamas, nes gali padidinti kraujospūdį. Lankantis saunoje taip pat gali sumažėti kraujospūdis, todėl žmonės, turintys žemą kraujospūdį, turėtų pasikalbėti su savo gydytoju, kad įsitikintų, jog sauna yra saugi. Žmonės, kurie neseniai sirgo širdies priepuoliu, taip pat turėtų pasikalbėti su savo gydytoju.

Dehidratacijos rizika

Dehidratacija gali atsirasti dėl skysčių praradimo prakaituojant. Žmonės, turintys tam tikrų ligų, pvz., inkstų ligą, gali turėti didesnę dehidratacijos riziką. Padidėjusi temperatūra gali sukelti kai kurių žmonių galvos svaigimą ir pykinimą.

Atsargumo priemonės 

Siekiant išvengti neigiamo poveikio sveikatai taip pat rekomenduojama laikytis šių atsargumo priemonių:

• Venkite alkoholio:

alkoholis padidina dehidratacijos, hipotenzijos, aritmijos ir staigios mirties riziką. Per metus trukusius tyrimus apie Suomijoje gyvenančius žmones, patyrusius staigią mirtį, nustatyta, kad 1,8 proc. atvejų asmuo paskutines 3 valandas naudojosi sauna, o 1,7 proc. atvejų - per paskutines 24 valandas. Daugelis jų vartojo alkoholį.

• Ribokite saunoje praleistą laiką: praleiskite saunoje ne daugiau nei 20 minučių. Pirmą kartą sauna nereikėtų naudotis daugiau kaip 10 minučių. Pripratus prie šilumos galima pamažu padidinant laiką iki maždaug 20 minučių.

• Gerkite daug vandens: nesvarbu, kokio tipo sauna, svarbu papildyti išprakaituotus skysčius. Po saunos žmonės turėtų išgerti apie 2–4 stiklines vandens.

• Venkite saunos, jei sergate: Žmonės, kurie serga, taip pat turėtų laukti, kol pilnai pasveiks. Nėščiosios ar turinčios tam tikrų sveikatos sutrikimų moterys, pavyzdžiui, mažas kraujospūdis, prieš eidamos į sauną turėtų kreiptis į gydytoją.