Ventiliacija yra vienas svarbiausių, bet dažnai nuvertinamų pirties įrengimo aspektų. Net ir su gera krosnele bei kokybiškomis medžiagomis, netinkama oro cirkuliacija gali sugadinti visą pirties patirtį – nuo nevienodos temperatūros iki deguonies trūkumo. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo skiriasi natūrali ir priverstinė ventiliacija, kaip išvengti dažniausių klaidų bei kokie sprendimai užtikrina komfortišką, sveiką ir ilgalaikę pirties eksploataciją.
Teisingai įrengtoje pirtyje šiluma turi pasiskirstyti daugiau mažiau vienodai. Neturi būti jaučiamas ekstremalus šilumos kontrastas tarp viršutinio ir apačioje esančio pirties gulto, kas šiandien pirtyse vis dar retai aptinkama. Nors literatūros pirčių įrengimo srityje daugėja ir žmonių sąmoningumas pastebimai auga, norintys įsirengti gerą pirtelę nebepatiki įrengimo darbų paprastiems statybininkams, renkasi šios srities specialistus.
Ventiliacijos tipai yra du – priverstinė, kai oro ištraukimui yra naudojamas elektrinis pirties ventiliatorius, ir natūrali – plokštieji ventiliacijos vamzdžiai yra nuvedami į ventiliacinę angą kamine. Be abejo, natūrali, teisingai įrengta pirties ventiliacija yra nepalyginamai geresnė nei priverstinė. Esant natūraliai ventiliacijai oro ištraukimas yra efektyvesnis, ji nėra triukšminga bei jai nėra reikalinga elektros energija. Jei patalpos, kuriose įrengta pirtis nėra gyvenamos, atidarius ventiliacijos sklendes galima saugiai užtikrinti patalpų ventiliavimą. Tačiau natūrali pirties ventiliacija labiau tinka pirtims, kurios kūrenamos malkine krosnele, nes malkinė krosnelė išdegina mažiau deguonies nei elektrinė.
Daugiausiai deguonies pirtyje išdegina metalas, liesdamasis su oru, ypatingai daug deguonies sudegina elektrinių krosnelių kaitinimo elementai. Todėl natūrali ventiliacija neužtikrina pakankamos oro cirkuliacijos pirtyje, jaučiamas didelis temperatūros skirtumas pirties viršuje ir apačioje. Tokioje pirtyje tampa nemalonu sėdėti ant viršutinio gulto, nes kaista oda. Atidarius lubose sumontuotą ventiliacijos sklendę netektume karšto oro. Kadangi elektrinių krosnelių galingumas yra labai ribotas, pirtis greitai pravėstų ir užtruktų kol vėl prišiltų.
Įrengti gerą ventiliacinę sistemą pirtyje yra sudėtingas darbas, kurį atlikti reikia specifinių žinių. Todėl eksperimentuoti čia neverta, geriausia pasitelkti profesionalius pirties žinovus ir rangovus į pagalbą.
Pirties ventiliacinę sistemą sudaro:
- • Šviežo oro padavimas į pirties patalpą
- • Oro ištraukimas
Geram pirties krosnelės degimui užtikrinti bei komfortiškam pirtinimuisi reikalingas šviežo oro padavimas į pirties patalpą. Oro pritekėjimui į pirtį yra paliekamas tarpas tarp durų varčios ir grindų. Tačiau kartais tarpo po durimis nepakanka, norint užtikrinti puikią pirties ventiliaciją, ypatingai kai pirtis šildoma malkine krosnele, kurios geram malkų degimui užtikrinti reikia daug oro. Tokiu atveju rekomenduojame įrengti papildomą ventiliacinę angą sienos apačioje, prie kurios sumontuota krosnelė. Jei krosnelė su išorine pakura, tuomet tiesiog mūrijant angą aplink pakurą paliekama daugiau vietos ir neuždaroma erdvė po krosnelės pakura. 
Pagrindinis ventiliacijos principas – oras, kuris priteka į pirtį, visas turi būti ištraukiamas. Kaip jau minėta straipsnio pradžioje, oras pirtinimosi metu turi pasikeisti – 7-8 kartus per valandą. Oras pirtyje turi cirkuliuoti ratais: nuo krosnelės įkaitęs kilti iki lubų ir pasklisti virš gultų ir nusileidęs žemiau gultų išeiti pro ištraukimo angą. Tokiu būdu užtikrinama tolygi oro temperatūra tiek pirties viršuje, tiek apačioje. Oro padavimo ir ištraukimo angos turi būti šiame rate.
Pirties ventiliacija turi būti įrengiama tolimiausiame pirties kampe nuo įėjimo į pirtį, o krosnelė tuo tarpu turi būti montuojama šalia įėjimo, kad galėtų iš po pirties durų tarpo traukti orą degimo procesui. Ventiliacinė pirties sistema yra montuojama patalpos apšiltinimo sluoksnyje, todėl prieš pradedant įrengti pirtį reikėtų iš anksto tai numatyti.
Seniausiai žinoma ir naudojama pirties ventiliacijos schema: oro padavimas – tarpas po durimis arba skylė prie krosnelės į kitą patalpą. Tai pati seniausia ventiliacijos sistema, kuri naudojama nuo neatmenamų laikų. Ji veikia pakankamai gerai ir natūraliai, papildomai nereikia nuvesti ventiliacijos į tam skirtą angą kamine ar montuoti priverstinio ventiliatoriaus. Tačiau tokia ventiliacija turi trūkumų:
- • Dideli temperatūrų skirtumai tarp pirmojo ir antrojo gultų zonų;
- • Nepakankamas deguonies tiekimas gultų zonoje.
Taigi, nors natūrali ventiliacija puikiai veikia, tačiau turi didelių trūkumų. Todėl jau kurį laiką pirčių ekspertai siūlo naują ventiliacijos modelį. Pagal šį modelį oro padavimas lieka toks pat kaip esant natūraliai ventiliacijai – plyšys po durimis ar anga sienoje po krosnele, o oro ištraukimas siūlomas dvigubas – lubose ir po gultais.
Pagrindinė klaida, aptinkama įrengiant pirties ventiliaciją – neteisingas oro ištraukimo angos aukštis. Pagal fizikos dėsnius karštas oras yra lengvesnis už šaltą, todėl jis kyla į viršų. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo didesnis yra oro svorio skirtumas, ir tuo stipresnis yra oro srautų judėjimas. Pirtyje yra labai dideli oro svorio ir temperatūrų skirtumai, todėl nuo krosnelės įkaitęs oras labai lengvai kyla į viršų. Jei oro ištraukimo anga įrengta lubose ar sienoje prie lubų, tuomet netenkama daug energijos – įkaitęs pirties oras kyla į viršų ir yra ištraukiamas. Jei krosnelė nėra pakankamai galinga arba jos galingumas vos atitinka šildomą pirties tūrį, tuomet yra tikimybė, kad energijos sąnaudos bus pakankamai didelės.
Kuo aukščiau pirtyje sumontuota ištraukimo anga, tuo daugiau šilto oro netenkame, tačiau temperatūrų skirtumas yra ta jėga, kuri verčia orą judėti. Jeigu oro padavimą ir ištraukimą įrengtume prie grindų, abi angas tiesiai vieną priešais kitą, tai taip pat būtų neteisinga, nes pirties viršuje esantis karštas oras nesikeistų, o vėdintųsi tik šalta pirties apačia. Pirtyje tikslinga įrengti dvigubą oro ištraukimą – lubose ir apie 65–70 cm nuo grindų, po gultais. Oro ištraukimo funkcijos:
- • Užtikrinti gerą oro cirkuliaciją pirties metu;
- • Užtikrinti pakankamą patalpos vėdinimą po pirties procedūrų.
Apačioje esanti oro ištraukimo anga pirties metu turi būti atidaryta, trauką galima reguliuoti sumontuojant stumdomą arba nuotolinio valdymo ventiliacijos sklendę. Viršuje, lubose esanti oro ištraukimo anga turi būti uždaryta pirtinimosi metu, ji atidaroma tik pasibaigus pirtinimosi procesui, kad būtų pašalintas drėgmės perteklius ir pakankamai išdžiūtų pirties mediena. Ventiliacijos ištraukimo angas jungia plokšti 5 cm gylio cinkuotos skardos ventiliacijos vamzdžiai, jungtis, perėjimas, išėjimas ir kitos detalės. Visa pirties oro ištraukimo sistema yra nuvedama į ventiliacijai skirto kamino angą arba numatytą priverstinio ištraukimo angą.
Oro srautą pirtyje galima reguliuoti atidarant ir uždarant oro ištraukimo (ventiliacijos) sklendę. Jei sumažintume oro ištraukimą priverdami ventiliacijos sklendę, tai savaime į pirtį oro daugiau nepritekės. Oro srautą reguliuoti galima per oro padavimo angą, oro ištraukimo angą, o kartais ir krosnelę.
Oro cirkuliacijos pirtyje intensyvumą lemia ir krosnelės galingumas bei jos konstrukcija. Įprastos nuolatinio kūrenimo pirties krosnelės išdegina daug deguonies, akumuliacinės mažiau, o periodinio kūrenimo krosnelės visai nedegina deguonies pirtinimosi metu.
Mes siūlome netaupyti ir samdyti įmonę, kuri išmano pirties įrengimo subtilybes ir gali nuimti visus rūpesčius nuo jūsų pečių.
UAB Poilsio sprendimai gali užtikrinti kokybišką darbų atlikimą. Pirčių įrengimo srityje mes dirbame jau daugiau nei 10 metų! Įrenginėjame pirtis net tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje!
Skambinkite mums jau dabar: +37067417115 arba apsilankykite mūsų salone Klaipėdoje.
