Malkinės pirties krosnies privalumai:
• Krosnelės akmenis galima įkaitinti iki labai aukštos temperatūros;
• Labai paprasta eksploatacija ir konstrukcija;
• Tai tradicinės pirties įvaizdžio dalis.
Malkinės pirties krosnies trūkumai:
• Pirties įkaitinimas užtrunka;
• Taikomi griežtesni priešgaisrinio saugumo reikalavimai;
• Papildomai reikalingas kaminas, malkos bei krosnies valymas.
Malkinės pirties krosnelės veikimo principas labai paprastas – kūrenamos malkomis krosnelės įkaitinti krosnies akmenys šildo patalpą. Dažniausiai jos įrengiamos rąstinėse pirtyse bei namuose. Nuo pirties dydžio priklauso, kokio galingumo reikės malkinės krosnies. Kuo didesnė patalpa – tuo galingesnės krosnelės reikės. Kaip apskaičiuoti reikalingos krosnies galingumą? Apskaičiavus pirties patalpos tūrį, reikėtų dar pridėti 1,5, tai - dėl varstomų durų prarandama šiluma. Jei yra langai ir kiti neizoliuoti paviršiai, šių paviršių plotą dauginame iš 1,2 ir pridedame prie bendros kubatūros. Gavome skaičių, pagal kurį jau galima rinktis tinkamą krosnį būtent tai patalpai. Pirties krosnelės charakteristikoje šis skaičius turėtų būti viduryje, krosnelės charakteristikoje nurodytose galingumo ribose. Tinkamai parinkta ir tvarkingai kūrenama pirties krosnis pirtį turėtų prišildyti maždaug per vieną valandą. Renkantis malkinę pirties krosnį reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų: kokybę, ekonomiškumą, krosnies pakuros tipą (vidinė ar išorinė) ir akmenų kiekį.
Nuo malkinės krosnelės kokybės priklauso kiek ilgai ji tarnaus. Kokybiška krosnis – tai pakankamas metalo storis, kokybiškas metalas ir gera konstrukcija. Pirties krosnelės sienų storis turėtų būti ne mažesnis negu 5 mm. Plonesnių sienelių krosnis greičiau išdegs ir tarnaus gerokai trumpiau, negu kokybiška, pakankamo storio. Labai svarbu net tik metalo storis, bet ir sudėtis. Gali būti labai storas, bet nekokybiškas metalas, kuris pradegs labai greitai. Krosnelės metalas turi būti kokybiškas ir naujas, nes senas greičiau sudegs. Be to, didelė tikimybė ir visą pirtį sudeginti. Krosnies tarnavimo laikas priklauso dar ir nuo to, kaip ji bus kūrenama. Pirties krosnelę reikia kūrenti taip, kad metalas būtų raudonas, bet ne oranžinis.
Kuo didesnis akmenų kiekis krosnyje, tuo bus kokybiškesnis garas ir ilgiau išsilaikys šiluma, tačiau reikės ilgiau kūrenti iki tinkamos temperatūros. Pirties krosnies akmenys apatiniame sluoksnyje paprastai įkaista iki 550°C, o viršuje iki 350°C. Ant taip įkaitintų akmenų užpylus vandens gaunamas geras ir gausus garas. Ekspertai rekomenduoja geriau akmenis pirčiai įsigyti, o ne bandyti juos susirinkti iš gamtos. Nes pastaruosius naudoti yra pavojinga dėl tikimybės, jog gali sprogti nuo karščio. Prekyboje siūlomi akmenys yra nepaveikti šilumos ir šalčio, nepaveikti sąlyčio su oru, jie - vientisos uolienos. Rinkoje akmenų pirties krosnelėms galima rasti labai įvairių, tačiau svarbiausia, kad efektyviai kauptų ir atiduotų šilumą bei neskilinėtų nuo staigių temperatūros pokyčių. Vienas iš populiariausių ir dažniausiai naudojamų akmenų pirtyse – tai muilo akmuo. Įsigijus akmenis pirties krosnelei, juos reikėtų sudėti ne bet kaip, o pagal tam tikrą metodiką. Jie sudedami pagal dydį - apačioje dedami didesni akmenys, o viršuje mažesni. Be to, tarp jų turėtų būti paliekami tarpai, kad geriau cirkuliuotų oras. Pirties krosnelių, kurios apkrautos akmenimis iš visų pusių, pakuros įkaista labiau negu tų krosnelių, kurių akmenys dedami tik ant pakuros viršaus. Taip nutinka todėl, jog šiluma nuo metalinės pakuros akmenims perduodama lėčiau negu orui, todėl pakuros nėra taip greitai aušinamos.
Pirties krosnies ekonomiškumas priklauso nuo konstrukcijos. Paprastai ekonomiškiausiomis krosnelėmis yra laikomos Harvia ir Narvi krosnys. Harvia krosnelės konstrukcija pagaminta taip, kad pakuros priekyje esanti ugnis kyla viršun per krosnies šonus, taip apgaubdama akmenis, ir išeina į kaminą. Tačiau Narvi technologija dar efektyvesnė. Iš pakuros ugnis patenka tiesiai į du vamzdžius, o jie yra iš visų pusių apdėti akmenimis. Tokia metodika padeda degimo procesą paversti efektyvesniu, sumažinti sunaudotų malkų kiekį bei mažina oro taršą.
Kalbant apie krosnies atitvarus, juos ne visada reikia statyti. Jei pirties krosnelė yra apmūryta plytelėmis – atitvaras nebūtinas. Tačiau aplink metalinę krosnelę rekomenduojama 50 cm atstumu padaryti atitvarą. O aplink metalinę, gerai apdėtą akmenimis – apie 30 cm atstumu daryti atitvarą.
Būna, kad pradedantiesiems pirtininkams iškyla klausimas, ar reikia kaip nors prižiūrėti malkinės pirties krosnies akmenis, ar juos reikia plauti bei keisti. Taigi, per laiką šie akmenys apsineša kalkėmis, kurias tikrai patartina nuplauti. Tai padaryti tikrai nesudėtinga. Dar šiltus akmenis reikia įmerkti į citrinos rūgštelės arba acto tirpalą. Tuomet šios kalkės labai lengvai nusivalys ir nusiplaus. Tuo pačiu galima patikrinti akmenis – ar jie trupa. Tokius reikėtų pakeisti naujais ir tai daryti geriausia kas metai. Šveitimo priemonėmis plauti akmenis nerekomenduojama, nes panaudoti akmenys yra porėti, todėl dalį cheminių preparatų jie sugers. O kai vėl bus naudojami, šios cheminės dalelės garuodamos pateks į žmogaus organizmą per gleivinę, akis ar plaučius.
Prieš įsigyjant pirties krosnį visada geriausia yra pasitarti su šios srities specialistais. Jie tikrai padės rasti geriausią sprendimą, kokią pirtį įsirengti, kokią krosnelę įsigyti ir kaip ja efektyviausiai naudotis.
