Akmuo garinės pirties krosnyje „gamina“ garą iš ant jo užpilto vandens. Tam akmuo turi būti įkaitęs (280–600 laipsnių). Paprastai krosnelėse vyrauja du akmens įkaitinimo būdai:
• Tiesioginio įkaitinimo – kai akmenys įkaista nuo degančios ugnies liepsnos ir dūmų.
• Netiesioginio įkaitinimo – kai akmenys įkaista nuo metalinio krosnelės korpuso ar elektrinių kaitinimo elementų.
Nuo akmens įkaitinimo būdo priklauso naudojamo akmens forma, dydis ir rūšis. Metalinės krosnelės įkaitina akmenis korpuso plokštumomis, todėl akmenys turi būti sudėti ne daugiau kaip dviem sluoksniais nuo kaitinamo paviršiaus. Akmenys turi būti dideli – kumščio dydžio (10–15 cm). Jie gerai sušyla nuo metalo, sukaupia pakankamai šilumos garui.
Elektrinėse krosnelėse akmenys kaitinami elektriniais šildymo elementais, išdėstomais akmenims skirtame bake nedideliais atstumais vienas nuo kito. Taip užtikrinamas tolygus visų akmenų įkaitinimas. Čia naudojami mažesni akmenys – nuo 5 iki 7 cm.
Į krosnelę dedami akmenys turi būti kruopščiai nuplauti. Jų sudėjimas krosnelėje taip pat labai svarbus kokybiškam pirtinimuisi. Jei akmenis sudėsite per tankiai, gali būti, kad pirtyje nepasieksite norimos temperatūros, nes sunkiai judantis oras tarp pirties akmenų trikdys krosnelės degimo procesus. Geriausia akmenis sudėti laisvai, nei per tankiai, nei per retai, akmenų kaupas ant pirties krosnelės taip pat neturi būti didelis. Teisingai sudėti akmenys pirties krosnelėje užtikrins gerą oro cirkuliaciją ir pagreitins pirties patalpos kaitinimo procesą.
Pirties akmenų kokybė yra labai svarbi geram garui ir saugioms pirties procedūroms sukurti. Štai kodėl:
-
Šilumos kaupimas ir atidavimas – geros kokybės akmenys (pvz., gabro-diabazas) lėtai įkaista ir tolygiai atiduoda šilumą. Tai lemia, kad garas būna švelnesnis, malonesnis, ne toks "aštrus".
-
Atsparumas kaitrai – prastos kokybės ar netinkami akmenys (pavyzdžiui, lauko akmenys, turintys plyšių, drėgmės, organinių priemaišų) gali skilti ar net sprogti nuo aukštos temperatūros ir vandens poveikio. Tai kelia pavojų.
-
Garų kokybė – kokybiški akmenys sudaro smulkų, švelnų garą, kuris tolygiai pasiskirsto patalpoje, o ne degina odą.
-
Ilgaamžiškumas – geresni akmenys ilgiau tarnauja, nereikia dažnai jų keisti.
-
Higiena – specialiai pirtims skirti akmenys neturi kenksmingų priemaišų, todėl neatsiranda nemalonaus kvapo ar dūmų.
Trumpai tariant, tinkamai parinkti akmenys ne tik pagerina pirties malonumą, bet ir užtikrina saugumą.
Pirties akmenis rekomenduojama keisti kartą metuose, tačiau jei pirtelė komercinės paskirties, tuomet turėtumėte juos peržiūrėti dažniau. Nebūtina keisti visus akmenis juos išmetant. Tiesiog iškraukite akmenis iš krosnelės ir išvalykite krosnelę, peržiūrėkite, ar akmenys netrupa, jei jie pakankamai kieti, nuplaukite ir sudėkite atgal į krosnelę. Trūkstamą akmenų kiekį papildykite naujais.
Rekomenduojamos pirčiai akmenų rūšys - žadeitas, muilo akmuo, avietinis kvarcitas, baltasis kvarcitas, keraminiai akmenys, olivinas diabazas.
• Žadeito akmuo - pusbrangis akmuo, dėl savo fizinių bei gydomųjų savybių itin tinkantis pirčiai. Akmuo pakankamai tvirtas, kampai nėra aštrūs, ne skalus, turi nedidelę vandens absorbciją. Pirtyje šis akmuo suteikia lengvą, švelnų ir smulkų garą. Jo ištekliai pasaulyje yra riboti, nereaguoja su rūgštimis, išgrynina aplinkos orą, išgaunamas rankiniu būdu, Europoje šio akmens išteklių nėra. Akmuo išskiria silicio rūgštį (turinčią nuskausminantį, antitoksinį, priešuždegiminį poveikį), yra itin švarus, turi gausybę žmogaus organizmui reikalingui mineralų. Teigiama, kad dėl savo struktūrinių savybių ir cheminės sudėties žadeitas turi ir gydomųjų savybių - stiprina nervų sistemą, normalizuoja arterinį kraujo spaudimą, minkština kraujagyslių sieneles, gerina kraujo sudėtį, stiprina vyrų potenciją, inkstų ir šlapimtakių darbą.
• Muilo akmuo (talkochloritas) - akmuo, kurį sudaro kieti ir minkšti mineralai, kurie lengvai pasiduoda apdorojimui. Formavimosi metu talko dalelės įaugo į magnezitą, todėl juos jungia itin stiprūs ryšiai, taip sudarydami vientisą akmeninę masę. Muilo akmuo yra atsparus aukštai temperatūrai, pasižymi itin geru šiluminiu laidumu ir turi unikalių savybių puikiai akumuliuoti šilumą, todėl nuo senų laikų yra žinomas kaip medžiaga, kuri puikiai tinka pirčiai. Garas nuo šių akmenų labai panašus į garą, kurį sukuria žadeito akmuo.
• Avietinis kvarcitas - kitaip – porfyras, dėka savo unikalių fizinių-mechaninių savybių yra labiausiai ilgaamžis akmuo, naudojamas visokio tipo pirtyse ir saunose. Avietinis kvarcitas dėka savo didelio tankio ir žemo šiluminio pralaidumo skleidžia pirtyje švelnų garą. Teigiama, kad avietinis kvarcitas sureguliuoja kraujo spaudimą, malšiną nugaros skausmą.
• Baltasis kvarcitas - dėka didelio tankio ir nedidelio šiluminio laidumo ilgą laiką duoda labai lengvą ir gerą garą. Labai atsparus aukštoms temperatūroms ir temperatūros pokyčiams, todėl pirties krosnelėse labai ilgai nesutrupa. Pagal cheminę sudėtį tai - beveik grynas kvarcas (iki 98%). Naudojamas pirtyje baltasis kvarcitas padeda išvalyti kvėpavimo organus, prisodrina juos deguonimi, prideda sveikos energijos žmogaus organizmui.
• Keraminiai akmenys - pagaminti iš molio, sukurti elektrinėms krosnelėms, kur yra sausas ir negausus garas. Dėl porėtos struktūros keraminiai krosnelių akmenys gali kaupti vandenį, taip sukurdami gausesnį ir minkštesnį garą. Be to, galima panaudoti daugiau vandens garui išgauti. Kadangi akmenys gerai garina vandenį, drėgmės kiekis pirtyje išlieka pakankamai aukštas.
• Gabro diabazas - tai juodas, neturintis porų, ekologiškas ir jokių medžiagų neišskiriantis akmuo. Labai gerai įkaista ir greitai atiduoda šilumą, ilgai nesuskyla. Kasamas Karelijoje.
Išsirinkę tinkamus pirties akmenis galėsite mėgautis puikiu garu ir tolygia šiluma pirtyje!