Suomiška pirtis
Suomiška pirtis – ypatinga vieta, kurioje geriausia yra atsipalaiduoti ir pasimėgauti taikiu poilsiu ar individualia meditacija. Be to, tokioje pirtyje yra gana karšta. Suomiška pirtis turi tas pačias organizmui naudingas savybes kaip ir rusiška pirtis. Nepaisant to, suomiškos pirtelės garinimosi ypatumai skiriasi nuo rusiškos. Suomiška pirtis yra svarbiausias visų įprastų rusiškų pirčių konkurentas.
Svarbūs patarimai naudojantis suomiška pirtimi: 
• Nesinaudokite pirtimi iškart po valgio.
• Nesinaudokite pirtimi išgėrus alkoholio.
• Nebūkite pirtyje ilgiau nei 15 minučių, geriau po to padaryti nedidelę pertrauką.
• Dėl aukštos temperatūros geriau sėdėti ant rankšluosčių, nes galima nusideginti.
• Prieš einant į pirtį reikia nusiprausti po dušu po karštu vandeniu ir sausai nusišluostyti ir kūną, ir galvą.
• Einant į pirtį visada reikėtų užsidėti pirties kepurę, kad apsaugoti galvą ir plaukus nuo perkaitimo.
• Einant į suomišką pirtį svarbu, kad plaukai būtų sausi, o kvėpuoti rekomenduojama atidaryta burna, vengiant kalbėti.
• Kaitinimosi patalpoje rekomenduojama gulėti, bet kojos turi būti šiek tiek aukščiau nei galva.
• Atsigaivinimui geriausia naudoti vandenį.
• Po kaitinimosi procedūros rekomenduojama iškart nusiprausti po vėsiu vandeniu. Grūdinimuisi gerai kuo šaltesnis vanduo.
Laikantis šių taisyklių galėsite būti ramūs, kad teisingai naudojatės suomiška pirtimi ir nekenkiate savo sveikatai. Daugumą šių taisyklių galima taikyti ir kitoms pirtims.
Rusiška pirtis
Rusiška pirtis turi daug gerbėjų. Šiuolaikiškos technologijos leidžia pirtį padaryti labiau komfortišką, įrengti namuose ar rūsyje, pajungti prie kanalizacijos. Tačiau dauguma prisilaiko tradicijų – pirtis turi būti netoli vandens telkinio ir turi stovėti atskirai nuo visų kitų pastatų. Rusiška pirtis turi mažiau karščio, bet daugiau drėgmės, kur suomiška pirtis yra ženkliai sausesnė, bet turi aukštesnę temperatūrą. Nepatyrę pirtininkai tiki, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau naudos – tai ne visai tiesa. Rusiškoje pirtyje temperatūra svyruoja 60-70 C, o drėgmė sieka 60%. Prie tokių drėgmės rodiklių tolimesnis temperatūros augimas sukuria neigiamą poveikį širdžiai ir jos sistemai.
Teisingai įrengta pirtis – yra tik pusė darbo. Taip pat svarbu sukurti gerą garą. Oras turi būti drėgnas, bet taip pat ir švarus. Prieš kūrenant pirtį būtina išdėstyti eglės šakeles ant sedėjimo vietų. Prieš įeinant į pirtį rekomenduojama ant medinių sienų arba įkaitintų akmenų užpilti žolelių nuoviro. Pagrindinė rusiškos pirties atributika - beržinė arba ąžuolinė vanta. Prieš pradedant naudotis būtina vantą pamerkti į vandenį bent 15 minučių. Rusiška pirtis ne vieta tinginiams, nes čia reikia pastoviai judėti, dirbti rankomis, o ne sedėti ant suoliuko. Už tai įkaitęs kūnas atsidėkos kai pakankai pasisotins šilumos, bus tikras malonumas šokti į sniego pusnį ar ledinį vandenį.
Rusiška pirtis turi klasikinį patalpų išplanavimo variantą ir susideda iš trijų erdvių: priešpirtis, prausykla ir garinė. Tai yra privalomos patalpos. Taip pat, šalia pirties galima įrengti dar vieną, poilsio kambarį, kur būtų galima pailsėti ar užsiimti lengva veikla. Pati pirtis dažniausiai yra pastatyta kaip atskiras pastatas, todėl ir rūbinė ar persirengimo kambarys ten turi būti. Svarbiausias vaidmuo planuojant rusišką pirtį yra garų kambarys. Šios patalpos plotas turi būti toks, kad joje laisvai judėtų bent du žmonės.
Rusiškoje pirtyje patalpos orą šildo akmens krosnelė. Ši krosnis kūrenama malkomis. Kai vanduo pilamas ant akmenų galima pakeisti patalpos temperatūrą ir drėgmę, atsižvelgiant į savo poreikius. Jeigu nepilsite vandens, padarysite sausą pirtį. Pagrindinis skirtumas drėgnos pirties nuo kitų pirčių yra tai, kad patalpa šildoma garais. Vandens garai į garų patalpą patenka tiesiogiai. Tokioje pirtyje nerekomenduojama būti ilgiau nei 20 – 30 minučių. Priešingu atveju jausitės prastai.
Esminiai suomiškos ir rusiškos pirties skirtumai
Suomiška ir rusiška pirtis yra labai panašios savo poveikiu, nauda žmogaus organizmui, tačiau jos tarpusavyje turi keletą naudojimosi skirtumų. Esminiai skirtumai tarp suomiškos ir rusiškos pirties:
• Suomiškoje pirtyje garų kambario temperatūra gali siekti 130-160 ° C, kuri yra daug aukštesnė nei rusiškoje esanti temperatūra. Taip pat santykinės drėgmės skirtumas yra garo kambaryje, jei rusiška pirtis siekia 90%, sauna turi drėgmės ne daugiau kaip 20-25%.
• Dar vienas skirtumas: suomiška pirtis neturi vantų ir garų, tokioje aukštoje temperatūroje vantos gali lengvai nudeginti odą.
• Rusiškoje pirtyje kaitinamasi iki tol, kad po to būtų galima nusiprausti šaltu ar net lediniu vandeniu, o suomiškoje mėgstamas kambario temperatūros vanduo, kuriame galima ir pasimaudyti.
• Elektrininė krosnelė yra pagrindinis patalpos šildymo šaltinis suomiškoje pirtyje. Laistant sienas ir akmenis galima ženkliai padidinti patalpos drėgmę arba sumažinti temperatūrą iki 60 – 80 laipsnių.
• Suomiškos pirties esmė ta, kad kūnas sušyla iki tol, kol gausiai išsiskiria prakaitas, kuris vėliau išgaruoja nuo odos. Tai apsaugo odą nuo perkaitimo. Be to, tai sukuria puikų terapinį poveikį.
Jeigu žinosite, kaip ir kokia pirtis turi būti naudojama, kaip teisingai jose pirtintis, susikursite gerą, linksmą nuotaiką, padidinsite imunitetą, pagerinsite sveikatą, psichinę būklę ir fizinę būseną.