Ar galima eiti į pirtį peršalus? 7 svarbios taisyklės
Pirtis daugeliui asocijuojasi su atpalaiduojančiu ritualu, geresne savijauta ir šilumos teikiamu komfortu. Daugeliui tai ne tik maloni tradicija, bet ir savotiška sveikatos stiprinimo priemonė, padedanti atsipalaiduoti po įtemptos dienos, sumažinti raumenų įtampą ir nerimą. Tačiau ar pirtis suderinama su peršalimu? Šis klausimas tampa ypač aktualus šaltuoju sezonu.
Susidūrus su pirmaisiais peršalimo požymiais svarbu į pirties lankymą žiūrėti atsakingai. Net ir įprastos pirties procedūros gali tapti kenksmingos, jei organizmas jau kovoja su infekcija ir yra nusilpęs. Nors šiluma trumpam palengvina savijautą, ji gali papildomai apkrauti organizmą ir sulėtinti gijimo procesą. Žemiau pateiktos septynios taisyklės padės saugiai apsispręsti, ar pirtis tinkama, kai jaučiate peršalimo simptomus.
Kaip įvertinti, ar galite eiti į pirtį peršalę?
Jei jaučiate lengvą slogą ar nosies užgulimą, pirtis gali būti gerai toleruojama. Tačiau esant karščiavimui, šaltkrėčiui, stipriam kosuliui ar bendram silpnumui jos reikėtų vengti. Kai organizmas serga, papildomas karštis jam sukelia didesnį stresą — širdies ritmas pagreitėja, kūnas netenka daugiau skysčių, o tai gali dar labiau išsekinti. Tai galioja ir karštoms vonioms.
Kodėl pirtis neišgydo peršalimo ir ką reikia žinoti
Pirtys gali prisidėti prie bendros savijautos gerinimo ir būti puiki prevencinė priemonė, tačiau jos neišgydo peršalimo. Vienas karštas seansas viruso „neišdegins“ — tai populiarus, bet nepagrįstas mitas. Net jei trumpam pasijuntate geriau, tai nereiškia, kad liga traukiasi. Dėl šilumos išsiplečia kraujagyslės, padažnėja širdies ritmas ir suaktyvėja prakaitavimas — būtent dėl to atsiranda palengvėjimo jausmas, tačiau pats virusas nuo to nesusilpnėja ir gijimo procesas nepasispartina.
Svarbu suprasti, kad peršalimo simptomai dažnai svyruoja. Tai, kad valandėlei pirtyje „atsikimšo“ nosis ar sumažėjo raumenų įtampa, dažniausiai tėra laikinas efektas. Grįžus į įprastą temperatūrą simptomai paprastai sugrįžta, o kartais — dar ir sustiprėja dėl organizmo nuovargio.
Kaip saugiai lankytis pirtyje, jei jaučiate peršalimo simptomus
Jeigu jūsų būklė pakankamai stabili ir nusprendžiate lankytis pirtyje, darykite tai saikingai:
Karštis neturi būti agresyvus — svarbiausia, kad kūnas nepatirtų papildomo streso.
- rinkitės žemesnę temperatūrą,
- pirtyje būkite ne ilgiau kaip 5–10 minučių,
- neapkraukite širdies — neleiskite, kad pulsas stipriai pakiltų.
Skysčių vartojimas prieš ir po pirties peršalimo metu
Peršalus gleivinės linkusios sausėti, todėl skysčių netekimas pirtyje tampa dar rizikingesnis. Prieš pirtį ir po jos išgerkite vandens arba šiltos žolelių arbatos. Tai padės sumažinti dehidratacijos tikimybę ir palaikyti geresnę savijautą.
Kodėl peršalus reikia vengti staigių temperatūros kontrastų pirtyje
Karštos pirties ir šalto dušo, sniego ar ledinio baseino kombinacijos sveikam žmogui gali būti naudinga imuniteto treniruotė, tačiau peršalus tai tampa papildomu šoku organizmui. Staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti galvos svaigimą, kraujospūdžio kritimą ar net širdies ritmo sutrikimus. Peršalimo metu rinkitės tolygesnį, švelnesnį temperatūros režimą.
Vieša ar namų pirtis peršalus: kuri yra saugesnė?
Jei turite peršalimo simptomų, viešų pirčių geriau vengti — taip apsaugosite kitus ir išvengsite papildomų dirgiklių, tokių kaip sausas oras ar intensyvūs aromatai. Namų pirtis arba privatus seansas būtų saugesnis pasirinkimas, jei vis dėlto norite pasimėgauti šiluma.
Kokius kūno signalus stebėti, jei einate į pirtį peršalę?
Jeigu pirties metu ar po jos:
pirties procedūrą būtina nedelsiant nutraukti ir pailsėti. Esant lėtinėms ligoms, nėštumui ar sutrikimams, susijusiems su širdies ir kraujagyslių sistema, pirties reikėtų vengti net lengvo peršalimo metu.
- pajuntate silpnumą,
- stiprėja kosulys,
- atsiranda galvos svaigimas,
- pakyla temperatūra ar ima trūkti oro,
Pirtis – gerai, bet svarbiausia – saikas.
Pirtis gali būti maloni ir sveikatai naudinga praktika, tačiau peršalimo metu svarbiausia — saikas, savo organizmo stebėjimas ir atsargumas. Lengvi simptomai kartais suderinami su trumpu, švelniu pirties seansu, tačiau stipresni požymiai, karščiavimas, didelis nuovargis ar apsunkintas kvėpavimas rodo, kad kūnui reikia ne karščio, o ramybės ir švelnaus šilumos režimo.
Klausydami savo kūno ir suteikdami jam laiko atsigauti, pasveiksite greičiau ir išvengsite galimų komplikacijų. Pirties procedūromis geriausia mėgautis tuomet, kai jaučiatės žvaliai, turite pakankamai energijos ir galite pilnai patirti visus šios tradicijos teikiamus privalumus.